Kompiuterių tinklų modeliai
Klientas–Serveris. Šiame modelyje vienas ar keli kompiuteriai (klientai) jungiasi prie kompiuterio (serverio) tam, kad pasiektų resursus ar paslaugas.
Peer-to-Peer (P2P). Kiekvienas kompiuteris gali veikti kaip klientas ir kaip .
N-Tier (Daugiasluoksnis). Šiame modelyje skirtingi sluoksniai ar lygiai yra atsakingi už funkcijas.
Pavyzdžiui, pristatymo sluoksnis gali būti atsakingas už sąsają, logikos sluoksnis už verslo taisykles, o duomenų sluoksnis už saugojimą.
Mašina-Mašina (M2M). Čia įrenginiai ar sensoriai komunikuoja tarpusavyje be įsikišimo.
Klasteriai. Tai grupė kompiuterių, dirbančių kartu, kad atliktų masto užduotis.
Įtinklinta kompiuterija (Grid Computing). Skirtingi kompiuteriai iš įvairių geografinių vietų gali būti , kad atliktų tam tikras užduotis.
Kraštinė kompiuterija (Edge Computing). Informacijos apdorojimas atliekamas arti šaltinio, pavyzdžiui, sensorių ar kitų įrenginių, o ne centrinėje duomenų saugykloje ar debesyje.
Rūko kompiuterija (Fog Computing). Tai yra tarpinis modelis (tarp Edge Computing ir centralizuoto duomenų apdorojimo),
kuriame apdorojimas gali būti atliekamas arčiau šaltinio, bet taip pat ir naudojant resursus iš .
Šaltinis–Tinklas (Content Delivery Network, CDN). Šis modelis leidžia efektyviau pristatyti turinį , pasitelkiant keletą serverių,
esančių į geografinėse vietose.
Hibridiniai modeliai. Atsižvelgiant į konkretų scenarijų ar poreikius įvairūs tinklo gali būti derinami tarpusavyje siekiant optimalaus rezultato.
Lokalieji ir išoriniai kompiuterių tinklai
Siekiant palyginti kompiuterių tinklus juos sąlyginai suskirstysime į dvi grupes (tipus):
(lokalius ) kompiuterių tinklus (LAN, angl. Local Area Network) ir
kompiuterių tinklus (angl. External Network).
Prie (lokalių ) tinklų sąlyginai priskirkime anksčiau apibrėžtus PAN, LAN, CAN tinklus, o prie – MAN, WAN ir visą internetą.
Taip sąlyginai suskirstę kompiuterių tinklus į du tipus, besiskiriančius pagal dydį, paskirtį, ir infrastruktūrą, apžvelgsime pagrindinius jų skirtumus.
Vietovė
Lokalus kompiuterių tinklas (LAN). Paprastai apima mažą – butą, namą, biurą arba įstaigą ar pan.
Išoriniai kompiuterių tinklai. Tai tinklai, kurių mastas yra daug didesnis ir gali apimti visą ar net visą pasaulį, pvz., internetas.
Prieigos kontrolė
Lokalus kompiuterių tinklas (LAN). Dažniausiai valdomas vieno ar organizacijos ir tik jie gali kontroliuoti tinklo resursus, jo nustatymus, teises.
Išoriniai kompiuterių tinklai. Paprastai yra vieši ir prie jų gali prisijungti daug organizacijų ir asmenų.
Lokalieji ir išoriniai kompiuterių tinklai: pagrindiniai skirtumai (2)
Duomenų greitis
Lokalus kompiuterių tinklas (LAN). Paprastai siūlo duomenų perdavimo greitį.
Išoriniai tinklai. Dažniausiai turi duomenų perdavimo greitį (palyginti su LAN), kuris dažnai ribojamas dideliu naudotojų skaičiumi.
Saugumas
Lokalus kompiuterių tinklas (LAN). Saugumas dažniausiai yra lengviau , nes visi įrenginiai yra vienoje vietoje, vietovėje.
Išoriniai tinklai. Dažniausiai jie yra mažiau saugūs dėl didesnio įrenginių ir skaičiaus.
Lokalieji ir išoriniai kompiuterių tinklai:
pagrindiniai skirtumai (3)
Komponentai
LAN. Paprastai apima Ethernet (vytos poros ir kt.) , Wi-Fi, komutatorius, maršrutizatorius, kompiuterius ir kitus vietos įrenginius.
Išoriniai tinklai. Naudoja įvairesnes technologijas, įskaitant ryšius, magistralinius (tranzito) tinklus, serverius, saugyklas ir daug kitų.
Protokolai(taisyklės, technologijos)
LAN. Dažniausiai naudoja Ethernet, lokalius TCP/IP .
Išoriniai tinklai. Naudoja daugybę protokolų, įskaitant visa spektrą išorinių TCP/IP, HTTP, HTTPS, FTP, SMTP ir kt.
Ethernet yra tradicinė technologija, skirta prijungti įrenginius prie tinklo (LAN) arba plačiajuosčio tinklo (WAN).
Ši technologija leidžia įrenginiams bendrauti tarpusavyje naudojant Ethernet protokolą (taisyklių rinkinį).
Ethernet technologiją atitinką IEEE 802.3 serijos standartai, kurie ir išplėsti ir patikslinti atitinkamais interneto RFC (Request for Comments) dokumentais.