Su domeno terminu glaudžiai yra siejama (angl. Uniform Resource Locator, liet. Universalusis adresas) samprata – standartinė schema, pagal kurią identifikuojami interneto resursai.
URL nurodo, kaip pasiekti internete ir ką daryti su juo. Pavyzdžiui, kai naršome internete, dažnai matome URL panašius į https://linma.org/apie/istorija/
Šiuolaikinis URL standartas aprašomas RFC 3986 https://www.rfc-editor.org/rfc/rfc3986.html, pateiktas 2005 m. sausį. Tai yra RFC standartinis dokumentas, kuris aprašo URI (Uniform Resource Identifier) sintaksę (URL).
RFC 3986 pakeitė ankstesnį RFC 1738 dokumentą, ir yra plačiai naudojamas kaip URL standartas.
Vietiniai (lokalieji) tinklai. Dažniausiai kiekvienas kompiuterio naudotojas dirba vietiniame (lokaliame) kompiuterių ir naudojasi jo resursais (informacija, įrenginiais, programomis ir kt.).
Lokalieji (vietiniai) tinklai, adresas – tinklo sąsajos (prieigos) sluoksnis (Link Layer).
Lokalus kompiuterių tinklas (LAN) paprastai apima vietovę, tokia kaip butą, namą, įstaigą.
Kompiuterių operacinėse sistemose yra nemažai komandų darbui su MAC adresais ir ARP . Dauguma jų vykdomos kompiuterio eilutėje (pasiekiama - cmd).
Tipiškas vietinio kompiuterių tinklo jungimo prie interneto sprendimas:
IPT registruoja paslaugos gavėją (vartotoją). Pasirašius interneto tiekimo vienu iš anksčiau nurodytų būdų sutartį, internetas tiekiamas į paslaugos gavėjo tinklo įrenginį – .
Dauguma IPT šį įrenginį klientui už tam tikrą mokestį (žr. paveiksle „Maršrutizatorius“). 2. IPT suteikia bent vieną išorinį pasauliniu mastu IP adresą.
Šį adresą „žino“ maršrutizatorius. 3. Maršrutizatoriuje yra nurodoma (konfigūruojama) vietinių tinklo IP adresų (pavyzdžiui, 192.168.0.0–192.168.0.255). 4. Vietiniams tinklo įrenginiams suteikiami vietiniai IP adresai iš
maršrutizatoriaus vietinių adresų aibės (unikalūs vietinio tinklo lygmenyje – žr. tinklo schemą).
IP adresai suteikiami dviem būdais: dinaminiu, jei įrenginio tinklo plokštė nustatyta dinaminiams ir maršrutizatoriuje nurodyta dinaminių adresų aibė,
statiniu būdu, jei įrenginyje numatytas toks IP adreso suteikimo būdas.
IPv4 adresai. Klasifikacija ir įvairovė
IPv4 (Internet Protocol version 4) adresai yra 32 bitų ilgio ir dažniausiai pateikiami kaip keturi 8 bitų (4 baitai), atskirti taškais (pvz., 192.168.16.29). Šis protokolas 1981 m. IPv4 adresai klasifikuojami į
keletą klasių (A, B, C, D, E), kurios nustato, kiek baitų skiriama tinklo ir kompiuterio .
Grįžtamojo ryšio (Loopback) adresai: 127.0.0.0/8 (pvz., 127.0.0.1, 127.0.0.2, ... 127.255.255.255) – tai adresai, skirti kompiuteriui su pačiu savimi (kai įvairios informacinės sistemos veikia viename kompiuteryje) bei .
Dažniausiai naudojamas loopback yra 127.0.0.1. Vietos ryšio adresai (Link-Local ) adresai: 169.254.0.0/16 – automatiškai priskiriami tam tikriems , kai DHCP serveris (tarnyba) nesuteikia
įrenginiui dinaminio IP adreso. Kiti, pavyzdžiui, pirmasis adresas, pateiktas pagal adresacijos schemą, yra tinklo adresas, o paskutinis – visiems (broadcast) adresas – tiesiogiai nenaudojami.
Dokumentacijai ir mokymams naudojamos IP adresų grupės yra: ▪ 192.0.2.0/24 – tai yra „TEST-NET-1“ adreso , dažnai naudojamas dokumentuojant pavyzdžius.
198.51.100.0/24 – tai yra „TEST-NET-2“ adreso diapazonas. ▪ 203.0.113.0/24 – tai yra „TEST-NET-3“ adreso diapazonas. Šie adresai dažnai pasitaiko įvairiose dokumentacijose, interneto (RFC dokumentuose) ir techniniuose
vadovuose, kad nenurodytų tikrų tinklo adresų ir netyčinių konfliktų su realiais interneto adresais.
Kompiuterių tinklo maršrutizatorius Kompiuterių tinkluose labai svarbus įrenginys yra . Maršrutizatorius (angl. router) yra įrenginys, kuris naudojamas duomenų tarp skirtingų kompiuterinių
ir atlieka daug svarbių funkcijų. Kiekvienas maršrutizatorius gali turėti funkcijų, kurios priklauso nuo modelio ir .