Tą patį algoritmą galima įvairiai : aprašyti žodžiais, nupiešti, apibūdinti formulėmis ar kitokiais specialiais žymenimis.
Žmogui algoritmą galima pateikti šnekamąja kalba, , piešiniais, diagramomis, įvairiausiais specialiais ženklais.
Kompiuteriui algoritmai užrašomi griežta vienareikšme forma, vartojant kalbas.
Žinome, kad algoritmas turi būti užrašomas ta kalba, kurią supranta .
Atrodytų, žmogui skirtus algoritmus paprasčiausia užrašyti kalba. Deja, taip atrodo tik iš pirmo žvilgsnio.
Sudėtingesnius algoritmus būna sunku užrašyti, o užrašius - suprasti, mat ne visi vienodai suvokia tą patį algoritmo užrašą.
Kompiuteriams šnekamoji kalba kol kas netinka, jiems reikalingos kur kas formalesnės kalbos.
Tam, kad algoritmų aprašai būtų aiškūs ir suprantami vykdytojui, juos reikia užrašyti pagal iš anksto nustatytas .
Grafinis būdas gana , daugeliui suprantamas. Paprastiems, buitiškiems algoritmams vaizduoti pasirenkami įprastiniai .
Paveikslėlių kalba ypač mėgstama pateikiant įvairias populiarias instrukcijas, pavyzdžiui, ant maisto produktų, buitinės chemijos priemonių įpakavimo.
Norint aprašyti algoritmus griežčiau, tiksliau, vienareikšmiškiau, sukuriami sutartiniai ženklai - .
Informatikoje susitarta algoritmo veiksmus surašyti į tam tikras figūras: stačiakampius, rombus, o ryšius tarp veiksmų nurodyti rodyklėmis arba figūrų išdėstymu.
Grafinių vaizdavimo būdų yra keletas. Anksčiau buvo itin populiarios schemos.
Vėliau imta vartoti šiek tiek patobulintas schemas, kai nebraižomos geometrinės figūros, o daugiau dėmesio skiriama tarp veiksmų nusakyti.
Dar vėliau paplito schemos, vadinamos struktūrogramomis, kuriose vaizdžiau pateikiamas veiksmų planavimas,
logiškiau nurodomos sąsajos, talpiau išreiškiamos modernios algoritmavimo konstrukcijos.
Programavimo kalba, kaip ir bet kuri kita, turi savo abėcėlę. C++ kalbos abėcėlę sudaro:
1. : a, b, c, …
2. skaitmenys: 0, 1, 2, 3, …
3. skyrybos ženklai: : , ; . ? …
4. operacijų (veiksmų) ženklai: +, -, >, …
5. keletas dešimčių žodžių, pavyzdžiui, endl; cin, cout,return ...