Programos atlieka veiksmus su (pvz.: sveikaisiais, realiaisiais skaičiais; simboliais; simbolių eilutėmis). Duomenys gali būti (pvz., gimimo data) ir (pvz., amžius). Duomenys, kurie atliekant programą nekinta, vadinami .
Kintami̇́eji skirti duomenims, kurių reikšmės atliekant programą, atmintyje laikyti. Jų vardai sudaromi iš ir skaitmenų, tačiau pirmas ženklas turi būti . Parenkant kintamųjų vardus reikia stengtis, kad jie pažymėtų duomenų paskirtį.
Pavyzdžiui, jei skaičiuojame trijų skaičių sumą, tai juos atitinkančius kintamuosius patogu žymėti a, b, c, o sumą – vardu suma. Kintamieji gali būti aprašomi bet kurioje programos , bet prieš juos panaudojant veiksmuose. Dažniausiai jie aprašomi funkcijos main() pradžioje.
Kiekvienam kintamajam reikia nurodyti, kokio tipo duomenis jis turi laikyti atmintyje. Duomenų tipas tam tikrą aibę reikšmių ir veiksmų, kuriuos galima atlikti su tomis reikšmėmis.
Kintamojo galiojimo pradžia – jo aprašymo . Kintamasis galioja tame programos bloke, kuriame jis yra ap . Bloką sudaro programavimo kalbos sakinių , parašyta tarp riestinių skliaustų {}. Jis skiriasi nuo sudėtinio sakinio tuo, kad jame yra ir sakiniai, ir kintamųjų aprašai. Dažniausiai blokas naudojamas funkcijoms užrašyti.
Sąlyginiu sakiniu programoje keičiama nuosekli sakinių atlikimo tvarka: jei Sąlyga tenkinama, atliekamas Pirmas Sakinys, jei ne – po else esantis Antras Sakinys. Jeigu reikia atlikti kelis sakinius, kai Sąlyga tenkinama arba netenkinama, tai jie rašomi tarp { ir }. Sąlyga – bet koks arba loginis reiškinys.
Sudėtinis sakinys – tai tarp riestinių skliaustų { } parašyta sakinių .
Aprašant kintamuosius, reikia prisiminti: Kintamieji, aprašyti prieš pagrindinę funkciją main(), vadinami . Jie galioja visoje programoje. Kintamieji, aprašyti funkcijoje, vadinami . Jie galioja tik toje funkcijoje, išėjus už funkcijos ribų, šių kintamųjų reikšmės neišsaugomos. Jei kintamasis tokiu pačiu vardu aprašytas prieš pagrindinę funkciją main() ir funkcijoje, suteikiama lokaliajam, t. y. funkcijoje globalusis kintamasis negalioja.
Priskyrimo sakinys naudojamas, kai kintamajam reikia suteikti programos tekste. Priskyrimo sakinio struktūra tokia: kintamojoVardas = Reiškinys;
Čia simbolis = žymi priskyrimo operaciją, o Reiškinys nurodo, kokius veiksmus, kokia tvarka ir su kokiais argumentais reikia atlikti. Kairiojoje priskyrimo operacijos pusėje įrašytas kintamojo vardas nurodo, kam atmintyje
suteikiama apskaičiuota reiškinio reikšmė. Pavyzdžiui, priskyrimo sakinys y = x * x; reiškia, kad argumento x reikšmė keliama kvadratu ir rezultatas priskiriamas kintamajam y. Būtina, kad priskyrimo operacijos
kairėje pusėje nurodyto kintamojo tipas atitiktų reiškinio, esančio dešinio joje pusėje, reikšmės tipą. Reiškiniuose galima naudoti tik tokius kintamuosius, kurių reikšmės apibrėžtos anksčiau įrašytuose programos sakiniuose.
Kalboje C++ įvedimo / išvedimo sistema yra susijusi su sąvoka. Įvedimo / išvedimo srautas – tai loginis įrenginys, kuris išveda ir priima naudotojo informaciją. Įvedimo / išvedimo sistema susieja srautą su
fiziniu įrenginiu (klaviatūra, ekranu, diskų įtaisais). Visi įvedimo / išvedimo srautai veikia vienodai nepriklausomai nuo fizinių įrenginių .
Duomenims įvesti iš standartinio įvedimo srauto cin, paprastai susieto su klaviatūra, ir / arba iš srauto, susieto su failu, dažniausiai naudojamas >>. Asmeniniuose kompiuteriuose standartinis įvedimo įtaisas yra .