Parašytą programą galime vertinti trimis aspektais: vartotojo, kompiuterio ir . Vartotojui svarbu, kad programa duotų reikiamus rezultatus ir būtų ja naudotis.
Kompiuteris formaliai atlieka programos veiksmus, svarbu, kad jie butų užrašyti tiksliai pagal pasirinktos programavimo kalbos .
Programuotojas rašo programą kompiuteriui, tačiau turi galvoti ir apie jos skaitytoją - .
Norėdami kompiuteriu išspręsti uždavinį, turime parašyti programą. Programą rašo specialistas - , ją atlieka kompiuteris, o naudojasi tas, kuriam rūpi programa užrašyto uždavinio rezultatai, - vartotojas.
Taigi programavimo uždavinį galima nagrinėti trimis aspektais: iš programuotojo, kompiuterio ir programos vartotojo pozicijų.
Tik atskirais atvejais, kai programa nelabai sudėtinga, “vartotojas - programuotojas” gali susilieti į vieną, t.y. vartotojas pats rašo programą.
Tačiau ir tada atsiras keletas žmonių, kuriems bus reikalinga ar įdomi ši programa (retai sutinkamas toks uždavinys, kurio sprendimas domintų tik vieną žmogų).
Tam pačiam uždaviniui išspręsti galima sudaryti įvairių programų. Kyla klausimas: kaip palyginti kelias skirtingas programas, teisingai sprendžiančias tą patį uždavinį, ir kaip nustatyti, kuri geresnė?
Paprasčiausias būdas atsakyti į šį klausimą - programą vartotojo, kompiuterio bei programuotojo aspektais.
Vartotojo požiūris

Vartotojas pasirenka savo problemoms spręsti reikalingas programas. Jam svarbu, kad programa būtų naudoti.
Kiekvienas mūsų yra daugelio kompiuterinių programų vartotojas.
Taigi vartotoją domina tik tai, kokiam uždaviniui spręsti skirta konkreti programa, kaip ja naudotis, kaip jai pateikti pradinius duomenis, kaip bus išspausdinti .
Vartotojui geresnė ta programa, kuri labiau tenkina šiuos reikalavimus:
1) programos tiksliau nurodyta, ką ji atlieka,
2) paprasčiau paruošti duomenis,
3) programos atlikimo rezultatai pateikiami .
Nurodymas, ką atlieka programa, vadinamas programos . Paprasčiausias būdas nusakyti, ką programa atlieka, - žodžiais.
Kuo natūraliau ir paprasčiau galima pateikti programai pradinius duomenis, tuo ši programa patogesnė vartotojui.
Vartotojui bus ta programa, kuri vaizdžiau ir patogiau pateiks displėjaus ekrane ar išspausdintus rezultatus.

Kompiuteris

Kompiuteris vykdo programoje užrašytus nurodymus , paraidžiui. Kompiuteriui nei programos vaizdumas, nei duomenų paruošimo patogumas,
nei rezultatų spausdinimo grožis neturi prasmės. Kompiuterio aspektu geresnė ta programa, kuriai reikia atminties ir kurią kompiuteris gali atlikti .
Programos efektyvumas buvo labai svarbus anksčiau, kol skaičiavimo mašinos buvo lėtokos. Tuomet ir programuota taip, kad kuo mažiau reikėtų vargti kompiuteriui - žmogus ieškojo įvairiausių gudrybių, skaičiavimo trumpinimo būdų. Programos tada buvo panašios į galvosūkius.
Šiandien, ištobulėjus skaičiavimo technikai, atmintinės talpa ir greitis paprastai nenulemia pasirinkimo. Vis dėlto programos turi būti rašomos efektyviai, tik efektyvumo reikia siekti protingai: jei aišku, kad galima sumažinti programos atlikimo laiką ir jei nuo to labai nenukentės programos vaizdumas, - taip ir darykite.
Be to, reikia nepamiršti, kad kuo dažniau bus programa, tuo ji turi būti efektyvesnė. Ir atvirkščiai, jei programa tebus vartojama tik keletą kartų, tai efektyvumas neturi didesnės reikšmės.
Programuotojo požiūris
Programuotojas sudaro vartotojo suformuluoto uždavinio programą. Programuotojas turi atsižvelgti į du svarbius dalykus:
1) programą atliks ,
2) programą nagrinės (ir net ne vienas).
Vis dažniau kalbama apie antrojo punkto svarbą. Kad žmogus galėtų nagrinėti, skaityti programą, ji turi būti aiški, vaizdi, gerai suredaguota, turėti lakoniškus komentarus, turi būti prasmingi kintamųjų vardai, tinkamai naudojamos duomenų ir valdymo struktūros. Atkreipiame dėmesį į tai, kad programos aiškumas ypač priklauso nuo to, kaip parenkamos programavimo konstrukcijos veiksmams užrašyti. Taigi programuotojui vertingesnė bus ta programa, kurią lengviau skaityti, suprasti joje užrašytus veiksmus.