Senovės egiptiečiai naudojo paprastus geometrinius principus, tokius kaip tūrių ir skaičiavimas. Jie išmoko, kaip apskaičiuoti trikampių, kvadratų ir plotus, kurie buvo naudojami tiek žemės matavimams, tiek planavimui. Pavyzdžiui, piramidžių, kurios sudarytos iš keturių trikampių plokštumų, tūrio skaičiavimas reikalavo giliai suprasti trikampių .
Babiloniečiai sukūrė formules, leidžiančias apskaičiuoti ilgį ir plotą. Jų naudota formulė apskritimo ilgiui skaičiuoti buvo susijusi su π () vertės supratimu, nors tikslus šios konstantos įvertinimas babiloniečių nebuvo labai tikslus. Jie galvojo, kad π yra apytiksliai lygu 3.125 arba 3.16, ir tai buvo naudojama įvairioms praktinėms reikmėms, pavyzdžiui, statant ar kanalus.Senovės graikų matematikai, ypač , Euklidas ir , paliko neįkainojamą paveldą, kuris vis dar veikia šiuolaikinės ir mokslo pagrindų raidą. Jų atradimai, teorijos ir ne tik formavo geometriją, bet ir įtakojo filosofiją, ir kitas mokslo disciplinas. Euklido "Elementai" yra ypač svarbus šaltinis, kuris ne tik supažindina su matematikos , bet ir išlaiko savo aktualumą iki šių dienų.
Islamo matematikai išplėtė ir tobulino geometrijos žinias, daug dėmesio skirdami ir funkcijoms, kurios taip pat turėjo įtakos praktinei geometrijai.
Praktinė geometrija išliko esmine dalimi, leidžiančia spręsti įvairias , susijusias su erdvės ir vizualizavimu, todėl jos istorija yra svarbi ne tik matematikos, bet ir visos civilizacijos kontekste.